The constitutional concept of judicial power in Poland and Lithuania
DOI:
https://doi.org/10.18778/0208-6069.93.01Keywords:
Constitution, judiciary, independence of courts, Lithuanian Constitutional Court, Polish Constitutional TribunalAbstract
The article is intended to analyze similarities and differences of the 1992 Lithuanian Constitution and the 1997 Polish Constitution regarding the constitutional status of the judiciary. The article consists of three parts: I. The place of judicial power in the Polish and Lithuanian constitutions, II. Lithuanian Constitutional Court and Polish Constitutional Tribunal and III. A special institution of judges under the Constitution of Lithuania and the National Judicial Council under the Constitution of Poland. At the end of the article following differences are to be distinguished: 1. The Polish Constitution mentions military courts, while in Lithuania they do not exist. In addition, the Polish Constitution provides for two types of judicial authorities: courts and tribunals, including the Constitutional Tribunal, meanwhile, the Lithuanian Constitution include only courts. 2. The Constitution of Lithuania provides for two methods of dismissal of judges of the Supreme Court, when they discredit the name of a judge: 1) by the resolution of the Seimas and 2) under impeachment proceedings. Meanwhile, the Polish Constitution does not mention the impeachment proceedings for dismissal of judges. 3. The Constitutional Court of Lithuania and the Constitutional Tribunal of Poland in broader sense belong to the judiciary, and the functions of these institutions are very similar, however, the main difference could be that there are more subjects to address the Polish Constitutional Tribunal than to the Lithuanian Constitutional Court. On the other hand, the Polish Constitutional Tribunal has no jurisdiction to rule on the actions of officials under impeachment and on violations of electoral laws. Finally, under ordinary law, at least one member of the Polish Constitutional Tribunal ex officio is also a member of the Polish Central Electoral Commission. 4. Although the Polish Constitution pays considerably more attention to the National Judicial Council, currently the decisions of the Lithuanian Judicial Council have a greater constitutional weight (than the Polish National Judicial Council), as its negative advice on the appointment or dismissal obliges the President of the Republic. In addition, according to the Law on Courts of the Republic of Lithuania, only judges, the majority of whom are elected by the General Assembly of Judges, may be members of the Lithuanian Judicial Council, while some members of the Polish Judicial Council are not members of judiciary, including those, appointed by politicians.
Downloads
References
Lietuvos konstitucionalizmo istorija: Istorinė Lietuvos Konstitucija. 1387 m.-1566 m.-1791 m.-1922 m.-1990 m.. 2016. VU leidykla.
Google Scholar
Banaszak, Bogusław. 2006. „The Republic of Poland“. In Constantijn A.J.M. Kortman, Joseph Fleuren, Wim Voermans (eds.). Constitutional law of 10 EU Member states, Wolters Kluwer.
Google Scholar
Beinoravičus, Darijus, Vainiute, Milda. 2017. „Teisminės valdžios savivalda ir santykiai su kitomis valdžiomis”. In Lietuvos konstitucinė teisė. MRU.
Google Scholar
Butkevičius, Lauras, Kūris, Egidijus, Šinkūnas, Haroldas. 2011. „Teisėjų asmeninio nepriklausomumo garantijos”. In Lietuvos teisinės institucijos. VU.
Google Scholar
Kalinauskas, Gintaras. 2012. „Lenkijos Respublikos konstitucinė sistema”. In Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinės sistemos. MRU.
Google Scholar
Masnevaitė, Elena, Šinkūnas, Haroldas. 2011. „Teismų nepriklausomumo samprata”. In Lietuvos teisinės institucijos. VU vadovėlis.
Google Scholar
Matczak, Marcin. 2018. Poland’s Constitutional Crisis: Facts and interpretations. The Foundation for Law, Justice and Society in association with the Centre for Socio-Legal Studies and Wolfson College, University of Oxford. Internetinė prieiga: https://www.fljs.org/sites/www.fljs.org/files/publications/Poland%27s%20Constitutional%20Crisis%20-%20Facts%20and%20interpretations_0.pdf [žiūrėta: 10.09.2020].
Google Scholar
Michalak, Anna. 2016. „Seimo dalyvavimas Konstitucinio Teismo teisėjų rinkimuose”. In Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės teisės aktualijos: parlamentas. 103–115. VU Leidykla.
Google Scholar
Młynarska-Sobaczewska, Anna. 2012. „Wymiar sprawiedliwości”. In Dariusz Górecki (red.). Polskie prawo konstytucyjne w zarysie. 158–167. Warszawa: Lex a Wolters Kluwer business.
Google Scholar
Rakowska-Trela, Anna. 2018. „Zasada demokratycznego państwa prawnego a zmiany w prawie wyborczym”. Studia Wyborcze 25: 17–30.
Google Scholar
Šileikis, Egidijus. 2005. Alternatyvi konstitucinė teisė. TIC.
Google Scholar
Šinkūnas, Haroldas, Butkevičius, Lauras. 2011. „Teisminės valdžios nepriklausomumo institucinės garantijos”. In Lietuvos teisinės institucijos. VU vadovėlis.
Google Scholar
Šinkūnas, Haroldas. 2012. „Ar speciali teisėjų institucija turėtų būti sudaroma vien tik iš teisėjų?”. In Nepriklausomos Lietuvos teisė: patirtis, dabartis ir ateitis. VU.
Google Scholar
Vaičaitis, Vaidotas. 2017. „Status konstytucyjny prezydentów Litwy i Polski”. In Dariusz Górecki (red.). Instytucja prezydenta w polskim i litewskim prawie konstytucyjnym. 195–208. Łódź: Wydawnictwo Universytetu Łódzkiego.
Google Scholar
Vaičaitis, Vaidotas. 2019. „Porównanie statusu konstytucyjnego rządu w Polsce i na Litwie w kontekście semiprezydenckiej formy rządów”. In Dariusz Górecki (red.). Wokól rządu w polskim i litewskim prawom konstitucyjnym. Łódź: Wydawnictwo Universytetu Łódzkiego.
Google Scholar
DOI: https://doi.org/10.18778/8142-445-5.15
Vainiutė, Milda. 2012. „XX skyrius. Teisminės valdžios konstituciniai pagrindai”. In Lietuvos Konstitucinė Teisė. Vadovėlis. MRU.
Google Scholar
Vaitiekienė, Elena. 2016. „Teisminės valdžios samprata. Konstituciniai teismų veiklos principai”. In Lyginamoji konstitucinė teisė. Vadovėlis. MRU. Registrų centras.
Google Scholar
Žvaigždinienė, Indrė, Danelienė, Ingrida. 2015. „Aspekty konstytucyjne statusy sądów administracyjnych Litwy oraz ich sędziów”. In Dariusz Górecki (red.). Aktualne problemy polskiego i litewskiego prawa konstytucyjnego. 187–201. Łódź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego.
Google Scholar
DOI: https://doi.org/10.18778/7969-477-8.17
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios 1992, Nr. 33-1014; Žin. 1996, Nr. 122-2863; Žin. 2002, Nr. 65-2629; Žin. 2003, Nr. 14-540; Žin. 2003, Nr. 32-1316; Žin. 2004, Nr. 111-4124; Žin. 2006, Nr. 48-1701; TAR 2019-04-02, k. 2019-05330.
Google Scholar
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymą. Valstybės žinios 1999, Nr. 13-308; TAR 2019-10-01, Nr. 15587.
Google Scholar
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Valstybės žinios 1993, Nr. 6-120.
Google Scholar
Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas. Valstybės žinios 1994, Nr. 46-851; Žin. 2002, Nr. 17-649; Žin. 2006, Nr. 60-2121.
Google Scholar
Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 2 kwietnia 1997 r. Dz. U., nr 78, poz. 483; z 2006 r., nr 200, poz. 1471; z 2009 r., nr 114, poz. 946 z 2001 r., nr 28, poz. 319.
Google Scholar
Prawo o ustroju sądów powszechnych oraz niektórych innych ustaw. Dz. U. z 2015 r., poz. 1224. 7.
Google Scholar
Prawo o ustroju sądów administracyjnych. Dz. U. z 2019 r., poz. 2167.
Google Scholar
Ustawa z dnia 30 listopada 2016 r. o statusie sędziów Trybunału Konstytucyjnego. Dz. U. z 2018 r., poz. 1422.
Google Scholar
Kodeks wyborczy z dnia 5 stycznia 2011 r. Dz. U., nr 21, poz. 113; nr 102, poz. 588; nr 147, poz. 881; nr 149, poz. 889; z 2012 r., poz. 139; z 2014 r., poz. 1072.
Google Scholar
Ustawa z dnia 12 maja 2011 r. o Krajowej Radzie Sądownictwa. Załącznik do obwieszczenia Marszałka Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej w sprawie ogłoszenia jednolitego tekstu ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa z dnia 5 grudnia 2018 r. (poz. 84).
Google Scholar
Bundesverfassungsgesetz, Republik Österreich, https://www.ris.bka.gv.at/GeltendeFassung.wxe?Abfrage=Bundesnormen&Gesetzesnummer=10000138
Google Scholar
Grundgesetz für die Bundesrepublik Deutschland, https://www.gesetze-im-internet.de/gg/BJNR000010949.html
Google Scholar
Constitución Española, https://www.boe.es/legislacion/documentos/ConstitucionCASTELLANO.pdf
Google Scholar
Constitution de la République française, https://www.conseil-constitutionnel.fr/le-bloc-de-constitutionnalite/texte-integral-de-la-constitution-du-4-octobre-1958-en-vigueur
Google Scholar
Constituição da República Portuguesa, https://dre.pt/web/guest/legislacao-consolidada/-/lc/34520775/view
Google Scholar
1999 m. gruodžio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Valstybės žinios 1999, Nr. 109-3192.
Google Scholar
2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Valstybės žinios 2003, Nr. 124-5643.
Google Scholar
2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Valstybės žinios 2006, Nr. 36-1292.
Google Scholar
2006 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Valstybės žinios 2006, Nr. 51-1894.
Google Scholar
2006 m. birželio 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Valstybės žinios 2006, Nr. 65-2400.
Google Scholar
2006 m. lapkričio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Valstybės žinios 2006, Nr. 130-4910.
Google Scholar
Downloads
Published
How to Cite
Issue
Section
License
This work is licensed under a Creative Commons Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International License.